prikibti

prikìbti 1. intr., tr. prisikabinti, prilipti prie ko nors: Dagys prikim̃ba prie rūbo, dulkės prie kojų KI66. Daug suodžių prikibo ant šurštyno (kamino) N. Spaliai prikìbę J. Veizėk, kas tau pri nugaros prikìbo Slnt. Marškiniai pri nugaros prikìbo bedirbant Up. Stumk pri sienos, ir prikibs – toki nuskrendusi ta gaspadinė Šts. Vos paspė(jo) dasilytėt vilnų – ir prikibo prie avinėlio, jog jokiu būdu negalėjo atsitraukt BsPIII63. Prikibo kaip smala pri tekinio Užv. Prikibo kaip pikis pri dugno Up. Taip prikìbo, ka[d] nė su dantims neatplėši Skdv. | prk.: Prie draugystės lietuviškų laikraščių prikibo „naujas“ sąnarys po vardu „Nauja Aušra“ V.Kudir. Neprikibo (negavau, neprisidėjo) man nė lito, o išuogavau visą dieną Nt. Geras muzikantas – prikimba (prisiderina, pritaria) greitai Šts. Jau ji prie jo, atrodo, labai prikìbus (pamilusi) Gs. Sodžiuje kalba, kad tu mūsų Juozą prikibai V.Krėv. Marytė prie mūsų Kazimiero prikibo rš. Paskutiniais metais seniui dusulys prikibo rš. Prie manęs prikibo dusulys rš. ^ Atriekta riekė nebeprikibs Kv. | refl.: Labai drūčiai ji prisikibusi prie žmogaus Vd. 2. intr. prk. prilipti (apie užkrečiamą ligą): Tėvas bijojo, kad tymai jų vaikams neprikibtų Žem. Nieks nedrįso jos dasilytėti, nes nuogąstavo, kad liga neprikibtų M.Valanč. Daktarui maro liga prikìbo Š. Negaliu suprasti, nu ko prikìbo rauplės mūsų vaikams, kad aplinkuo nėkas nesirgo Vkš. Vincei suskis nu Jonio prikìbo Slnt. Saugokis, kad neprikibtų liga Plk. Džiova prikibo Šts. Kas tą lazdą radęs paims, tam tavo karpa prikibs, o nu tavęs nugis Plt. 3. refl. įsitverti, įsikabinti: Dar laikosi jaunuolis, prisikibęs prie lentos galo I.Simon. Trys žmonės, kurie prie jo prisikibę yra, nuskęsta draug su juomi prš. Prisikibo pri rankos ir nuejo Šts. 4. intr. įkyriai lįsti, prisikabinti prie ko (ppr. ko nors prašant, reikalaujant, siūlant ką): Jis prikibo vestis Petrą pas save rš. Anundis taip prikimba su savo siūlymais P.Cvir. Ir kogi tu prikibai prie manęs, iš tikro? Ašb. Aš prie jos prikibęs tariau: „Motinele, padainiuok mums kokią norint senų dienų dainelę“ M.Valanč. Ūkininkas ... negalėjo užsiturėti nesijuokęs, o ūkininkė prikibo: pasakyk ir pasakyk, ko juokeisi BsPII112. Prikibo pati prie Petro, kad pasakytų, kur buvo Skr. ^ Ko čia dabar prikibái kaip šlapias lapas? Vkš. Prikibo it smala Skd. Kostantas prie Marelės prikibęs lygu smala prie tekinio Žem. Ko prikibai prie vaiko kaip liga? B.Sruog. Ko prikibai kaip činčibaras? Pmp. Prikibai kaip erkė prie šuns snukio rš. Prikibo pri manęs kaip piktas piningas VP38. Prikibo kai kaškis NžR. 5. intr. padaryti priekaištą; rasti priekabių: Antanas, apeidamas ūkį, prie nieko rimtai negalėjo prikibti sp. Dirbk kaip reikiant, kad niekas negalėtų prikibti rš. 6. intr. prisijungti, pritapti prie ko nors: Anudum bešnekant, prikibo kaži koks nepažįstamas žmogus M.Valanč. 7. intr. palaikyti, padėti, prisidėti savo jėga, kam ką keliant, traukiant: Kaip prikibau aš, tujau vežimą įstūmėm į jaują Vvr. Prikibk, susiedeli, iš anos pusės, vienas neatkelsiu Skd. Kad nebūtų prikibę vyrai, būčiu nepakėlęs tą maišą grūdų Varn. Karvė, už pasturgalį su pyna prikimbamà, atsikela Plt. 8. intr. prisikabinti (apie žuvis): Šiandien buvo gerai meškerioti: nepaspėjai įmesti, kaip tuo[j] ir prikibo Brs. \ kibti; antkibti; apkibti; atkibti; įkibti; nukibti; pakibti; prikibti; sukibti; užkibti